Prisirišimo baimė-vengimas: kai trokštate artumo ir jo bijote

Trauka ir atstūmimas: kai norisi ryšio

Tarsi širdis sakytų: „Prieik arčiau!“, o protas šauktų: „Laikykis atokiau!“ Šis vidinis konfliktas nėra jūsų trūkumas. Tai dažnas modelis santykiuose, būdingas daugeliui žmonių. Jis turi pavadinimą, o jį suprasti yra pirmas žingsnis kuriant stabilius, mylinčius ryšius, kurių iš tiesų trokštate.

Įsivaizduokite, kad stovite prie gražaus ežero krašto. Norite plaukti, pajusti vėsų vandenį, patirti džiaugsmą. Tačiau tuo pat metu bijote to, kas gali slypėti po paviršiumi, arba būti įtraukti į gelmę. Štai kažkas panašaus jaučiama, kai turite prisirišimo baimės-vengimo modelį.

Vieną akimirką galite planuoti ateitį su kuo nors, jaustis nepaprastai artimi ir kupini vilties. Kitą akimirką net menkas nesutarimas ar per didelis intymumas gali sukelti panikos bangą. Staiga galite pasijusti uždusti arba priblokšti. Tai veda prie veiksmų, kurie atstumia partnerį – galite pradėti ginčą, pasitraukti ar net svarstyti apie santykių pabaigą. Šis traukos ir atstūmimo šokis gali palikti jus išsekusius ir nesuprastus. Jūsų partneris gali jaustis sutrikęs, atmestas arba manyti, kad niekada negali padaryti pakankamai, kad jaustumėtės saugūs. Tai sunkus ciklas, dažnai paliekantis visus vienišus.

Ką iš tikrųjų reiškia prisirišimo baimė-vengimas

Šis stilius dar vadinamas dezorganizuotu prisirišimu. Jis ypatingas tuo, kad sujungia tiek nerimastingo, tiek vengiančio modelio bruožus. Žmonės, turintys šį stilių, labai stipriai trokšta intymumo. Jie ilgisi gilaus artumo ir meilės. Tačiau kartu jie jaučia gilią baimę būti įskaudintiems ar atmestiems, jei leis kam nors per daug priartėti. Tai sukuria nuolatinį vidinį konfliktą.

Tai rečiausias iš prisirišimo modelių, tačiau ne mažiau realus ar reikšmingas. Jis apibūdina polinkių ir reakcijų rinkinį santykiuose, o ne fiksuotą asmenybės tipą ar sutrikimą. Psichologija rodo, kad šie modeliai yra išmokti. Tai būdai, kuriais susidorojame su ryšiu, remdamiesi ankstyvąja patirtimi. Gera žinia ta, kad kadangi jie yra išmokti, juos galima ir atsimokyti bei laikui bėgant pakeisti. Jei norite geriau suprasti visus žmonių tarpusavio ryšio būdus, galite perskaityti mūsų vadovą apie Prisirišimo stilius santykiuose: išsamus vadovas.

Iš kur dažniausiai kyla šis modelis

Prisirišimo baimė-vengimas dažniausiai kyla iš ankstyvos vaikystės patirčių, kurios buvo painios arba bauginančios. Įsivaizduokite tėvą arba pagrindinį globėją, kuris kartais buvo mylintis ir raminantis, o kitais kartais – bauginantis, nenuspėjamas arba apleidžiantis. Tai galėjo reikšti, kad jie buvo fiziškai šalia, bet emociškai nesantys, arba galbūt į vaiko poreikius reagavo pykčiu ar baime.

Vaikas išmoksta, kad pats žmogus, nuo kurio jis priklauso dėl saugumo, taip pat yra baimės ar skausmo šaltinis. Tai sukuria gilų vidinį galvosūkį: „Man tavęs reikia, bet tu mane skaudini.“ Šis ankstyvas modelis vėliau gyvenime apsunkina pasitikėjimą kitais. Taip pat tampa sunku pasitikėti savo pačių instinktais, nusprendžiant, kas yra saugus. Ši patirtis gali būti susijusi su trauma, tačiau nebūtinai turi būti ekstremali. Net nenuosekli priežiūra gali sukurti šį modelį. Vaikas niekada neišmoksta aiškaus, saugaus būdo užmegzti ryšį, todėl atsiranda ilgesio ir baimės mišinys.

Kaip tai pasireiškia jūsų santykiuose

Suaugusiųjų santykiuose prisirišimo baimės-vengimo modeliai gali pasireikšti įvairiai. Galite pastebėti, kad norite būti arti kažkieno, bet paskui atstumiate tą žmogų, kai viskas atrodo per daug gera ar per intensyvu. Tai gali atrodyti kaip karšta-šalta elgsena, kai vieną dieną esate mylintys ir įsitraukę, o kitą – tolimi ar kritiški. Jums gali būti sunku pasitikėti partneriu, net kai jis neduoda jokios priežasties nepasitikėti.

Taip pat galite pastebėti, kad sabotuojate gerai klostančius santykius. Tai gali reikšti dramų kūrimą, trūkumų ieškojimą ar net staigų santykių nutraukimą. Galite jausti stiprią baimę būti apleisti, jei partneris atsitraukia, bet taip pat stiprią baimę būti įkalintam ar uždusintam, jei jis per daug priartėja. Tai dažnai veda prie ciklo: siekti intymumo, jaustis priblokštam, atsitraukti ir paskui gailėtis dėl atstumo. Jei esate santykiuose ir norite geriau suprasti vienas kitą, pabandymas užduoti klausimus poroms gali būti naudinga pradžia.

Poveikis jūsų partneriui ir jums patiems

Gyventi su prisirišimo baimės-vengimo modeliu sunku visiems. Jums tai gali reikšti nuolatinį neramumo jausmą ir vienišumo pojūtį, net kai esate su kuo nors. Galite jaustis nesuprasti, lyg niekas iš tiesų nesuprastų jūsų viduje vykstančios kovos. Šis vidinis konfliktas gali sukelti nerimą, depresiją ir bendrą nesaugumo jausmą. Nuolat kovoti prieš savo paties norą užmegzti ryšį yra išsekina.

Jūsų partneriui tai gali būti nepaprastai painu ir skausminga. Jis gali jaustis taip, lyg nuolat vaikščiotų ant plonų virvelių, nežinodamas, kurioje vietoje yra. Jūsų pasitraukimą jis gali interpretuoti kaip meilės trūkumą, o tai sukelia jo paties atstūmimo ar nesaugumo jausmus. Ši dinamika gali paskatinti partnerį išsiugdyti savo prisirišimo nerimą, galbūt net perimti nerimastingą prisirišimo stilių arba net vengiantį prisirišimą, jei jis nustoja bandyti priartėti. Sveikiems santykiams reikia nuoseklaus, aiškaus bendravimo, o šis modelis tai labai apsunkina.

Kaip rasti kelią į didesnį saugumą

Gera žinia ta, kad prisirišimo modeliai nėra nekintami. Jūs tikrai galite judėti link saugesnio bendravimo būdo. Ši kelionė prasideda nuo savimonės. Suprasti, *kodėl* reaguojate taip, kaip reaguojate, yra galingas pirmas žingsnis. Labai naudinga gali būti pačios prisirišimo teorijos studijavimas. Svarbu atpažinti savo trigerius ir suprasti savo baimių šaknis.

Gydymas dažnai apima ankstesnės patirties peržiūrėjimą – ne tam, kad joje užstrigtumėte, o kad suprastumėte, kaip ji suformavo dabartinius jūsų modelius. Terapija, ypač tokie metodai kaip į prisirišimą orientuota terapija ar į traumą orientuota terapija, gali suteikti saugią erdvę tyrinėti šias giliai įsišaknijusias baimes ir išmokti naujų įveikos būdų. Tam reikia drąsos ir pastangų, tačiau sukurti naujus, sveikesnius santykių įgūdžius yra visiškai įmanoma. Daugeliui žmonių laikui bėgant sėkmingai pavyksta išmokti kaip tapti saugiau prisirišusiais.

Kai trokštate artumo ir jo bijote – kaip valdyti konfliktą

Valdyti prisirišimo baimės-vengimo traukos ir atstūmimo šokį reiškia išmokti nuraminti prieštaringas savo dalis. Svarbu pripažinti, kad ir jūsų artumo troškimas, ir jo baimė yra pagrįsti. Abu jie kyla iš noro apsisaugoti. Štai keletas žingsnių, kurių galite imtis:

• Ugdykite savimonę: Atkreipkite dėmesį į savo jausmus ir reakcijas santykiuose. Pastebėkite, kada pradedate atsitraukti arba jaučiatės priblokšti. Kas tai sukėlė?
• Bendraukite atvirai: Kai jaučiate norą pasitraukti, pabandykite tai paaiškinti patikimam partneriui. Pasakykite kažką panašaus: „Šiuo metu jaučiuosi priblokštas ir man reikia šiek tiek erdvės. Tai ne dėl tavęs, aš sugrįšiu.“
• Nustatykite savo trigerius: Kokios konkrečios situacijos ar elgesys verčia jus norėti atstumti žmones? Tai žinodami galite geriau pasiruošti arba reaguoti kitaip.
• Išsiugdykite saviraminimo būdus: Raskite sveikų būdų nusiraminti, kai jaučiatės nerimastingi ar išsigandę. Tai gali būti gilus kvėpavimas, dienoraščio rašymas, mankšta ar pokalbis su patikimu draugu.
• Ieškokite profesionalios pagalbos: Terapeutas gali padėti suprasti jūsų modelių šaknis ir nukreipti jus kuriant naujus, sveikesnius bendravimo būdus.

Šis procesas reikalauja laiko ir kantrybės, tačiau jis veda prie didesnės ramybės ir labiau tenkinančių ryšių.

Comparing Fearful-Avoidant Traits

Praktiniai patarimai

Trumpai

Baimingai-vengiantis prisirišimas, dar vadinamas dezorganizuotu, apibūdina modelį, kai žmogus trokšta intymumo, bet kartu jo bijo, todėl santykiuose vyrauja traukos ir atstūmimo dinamika. Jis dažnai kyla iš nenuspėjamų vaikystės patirčių. Šio modelio atpažinimas yra pirmas žingsnis kuriant saugesnius ir pilnavertiškesnius ryšius – pokyčiai tikrai įmanomi.

Dažnai užduodami klausimai